Sėdim stardoll'e kiaurą dieną, turime bent vieną draugą, rašinėjamės su juo... O apie ką? Kasdien juk apie šią svetainę nepliurpsi, nusibosta vis tas pats per tą patį. Tada pokalbiai pakrypsta kita tema: muzika, filmai ir net tikras gyvenimas, tik...ar visada žmonės sako tiesą? Per ilgą buvimą čia esu girdėjusi visokiausių istorijų: audringi vakarėliai, pykčiai, kančios ir panašiai, bet ne kartą teko susimąstyti "Tu kartais nepudrini man smegenų? Nori iš manęs pasijuokti, kad tikiu?". Pasitaiko tokių pasakojimų, kad net stebiuosi ar tikrai taip gali būti ir pagalvoju "O kam meluoti?"
Kai tavo gyvenimas yra pastovi rutina, nieko daugiau be kompiuterio ir valgymo nedarai, tada suprantu, kad gali kilti noras "susikurti" sau kitokią kasdienybę. Pasakoji, kaip smagiai tūsinais jau kokiam penkiasdešimtam vakarėlyje, šiandien kenti dėl pagirių, sutikai krūvas į tave seilę varvinančių bernų...ir kas iš to? Taip, pašnekovas stebėsis, sakys "Eik tu sau!", pavydės...o tu? Kelias minutes džiaugsiesi ta iliuzija, bet po to tave apims dar didesnis liūdesys nei prieš tai, nes neturi tų išpasakotų dalykų. Tad kam meluoti? Čia mes tik asmenybės, kurių pavardžių niekas nežino ir tikrojo veido nepamatys, jei tik pats to nenorėsi.
Manau, kad tokios vietos gerai, jeigu neturi, kam išsipasakoti. Ateini, susirandi draugą ir išlieji jam visas savo nuoskaudas. O ką? Kas čia tokio? Gal net patarimų gausi! Dar net nereikia baimintis, kad plepi bff iš mokyklos išpyškins kiekvieną pasakytą žodį klasiokams, nes patiki visas paslaptis nepažįstamajam, kuris nei tavęs, nei tavo draugų nėra matęs ir nepamatys. Tokiose vietose gali drąsiai nieko neslėpti, ieškoti pagalbos, klausti patarimų, apkalbinėti ir būti labai rami.
Aš pati čia sakau apie save tik tiesą. Yra net žmonių, kuriems pasakoju savo problemas ir guodžiuosi. Taip pat man malonu, kai kiti irgi atsiveria, galiu jiems padėti. Tada nesijaučiu lyg amžinai dėl visko verkšlenanti ir įsiterpti neleidžianti bobutė :D Gal aš per daug atvirauju? Nežinau, bet man taip patinka. Nemėgstu savęs varžyti, apgalvoti kiekvieno sakinio iki menkiausios smulkmenos ir slėpti, kokia aš esu. Nesislapstykit ir jūs. Vis tiek juk niekada nesusitiksim, paslapčių neišduosim, o ir pabendrauti bus smagiau, nebūsi toks vienišas, pasijusi geriau, širdį laikyta našta palengvės... Tai tiek. :]
O čia įdomumo dėlei mažytė apklausa. Pažiūrėsim ar tarp lietuvaičių daug melagių :P
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą